- kruša
- 1 krušà sf. (4) K, NdŽ, (2)
1. ledų krituliai, ledų lietus: Kruša yra vandens garų kondensacijos produktas audros debesyse rš. Lietus su ledais vadinasi krušà J. Kad ruožai po debesies sruogomis eina, bus krušà J. Išsyk krušà bėrė, paskui kad davė lyt! Dkš. Krinta kruša Klvr. Krušą beria Jn. Lytus lyja, kruša byra KlvD45. Ledai puola, ledais lyja, kruša beria R188. Krušai javus pamušus ar ugnelei aplankius, tujau visi susimeta ir pavargėlį sušelpa S.Dauk. Pūs žiemys vėjas su vakarų krùšom BM454. Didė banga (audra) su kruša IM1862,31. Manėm, kad būs duonos, o tuo tarpu krušà javus suplakė Varn. Pirmosios krušos vanduo – akims tepti Šts. Saugok nuog krušos Mž580. Stojos kruša ir ugnis BtApr8,7. Išgelbėta yra nuog krušos (ledų) BB2Moz10,5. Ateit … ant javų ledai, krušos ir darganos DP219. Nuog ugnies, krušos ir kitų iškadų BPII439.
2. prk. daugybė ko byrančio: Tuo pat metu akmenų kruša atsimušė į policijos eilę P.Cvir. Tuomet krito kruša akmenų ir daugel jų užmušo S.Stan. Lėktuvai apibėrė bombų kruša priešo įtvirtinimus rš. Pasibaigė strėlių kruša J.Balč. | Stačiai darosi baisu ir nuostabu, kaip toje mirties krušoje galėjo išlikti gyvas nors vienas žmogus A.Vien. Ir staiga ant Damazo pabiro kaltinimų kruša P.Cvir. Išmuša iš vagos suglumusį nuo krušos įtikinančių žodžių rš.
3. Kos92 gruodas, pašalimas: Tik truputį pašalė, o jau kruša kieta Varn.
4. N, K ledo lytis.
◊ kaĩp vienà krušà labai geri (javai): Rugių dešimt centnerių kaĩp vienõs krušõs (labai gerų, grūdas į grūdą) atpylėm valdžiai Šts. Pošlapis buvo metas, o rugių paaugo kaĩp vienõs krušõs Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.